„1944 m. birželio 4 d. mano tėvui buvo aštuoneri.
Mano tėvas sakydavo, kad tik per plauką nežuvo dėl svogūno. Dėl to svogūno vienas karo kvailys į jį iššovęs. Mano tėvas sakydavo, kad karo kvailys tik per plauką į jį nepataikęs, ir netekęs svogūno. Pasakojo, kad vokiečiai bėgę iš Romos, o sąjungininkai prie jos artėję. Visi tie kareiviai kirtę miestą iš pietų į šiaurę, o jis, kad grįžtų namo, privalėjęs eiti priešinga kryptimi. Mano tėvas sakydavo, kad jis ėjęs prieš Istorijos srovę.“
Tai pasakojimas apie vieną Romos miesto išlaisvinimo dieną baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Kūrinys, persmelktas tiek prisiminimų, tiek vaizduotės, vienodai komiškas ir tragiškas, poetiškas ir filosofiškas.
Kelionė su knyga „Karo kvailio istorijos“
Maršrutas: Kvadraro, Šv. Lauryno ir Trasteverės kvartalai (Roma),
Čiočiarija (Pietų Italija), Racibužas (Lenkija). Dar Kristaus laikų Jeruzalė ir
barbarų laikų Senovės Roma.
Kelionė laiku į: 1944-uosius ir atgal, į patį karo sūkurį, įsiurbusį ištisą kontinentą su jo gyventojais ir jų istorijomis.
Kelionės trukmė: ilgi pusryčiai senamiesčio kavinėje, arba 4 valandos.
Bendrakeleiviai: Kiaulės bendrovė ir margaspalviai Romos personažai. Taip pat vokietis su pigmentine dėme ant veido ir rusas su gražiais batais. Taip pat taikingos musės ir kultūringos beždžionės.
Ką aplankysite? Aplankysite Romą, kurios nebėra. Ir darbo lagerius Lenkijoje, kurių, laimei, taip pat nebėra.
Ką patirsite šioje kelionėje? Daug juoko pro ašaras ir patvirtinimą, kad karas ir diktatūra – absurdiškiausia, ką žmonija iki šiol sugebėjo prasimanyti.
Patarimas prieš leidžiantis į kelią: atsargiau su gatvėje besimėtančiais svogūnais!
Pirmoji keliautoja: vertėja Toma Gudelytė
Tavo kelionės pradžia: 2019 rugsėjis
Ascanio Celestini
Ascanio Celestini (g. 1972 m. Romoje) – italų rašytojas, dramaturgas, kino režisierius ir aktorius, vienas žymiausių Italijos pasakojamojo teatro kūrėjų.
Baigė filologijos studijas, vėliau pasuko į antropologiją ir teatrą. Daugiausia įvertinimų susilaukė Celestinio spektaklis „Karo kvailio istorijos“, vėliau virtęs knyga. 2009 m. autorius apdovanotas prestižine Premio Volponi už jautrų autorinį žvilgsnį ir dėmesį socialinėms temoms. Pastarieji autoriaus darbai kalba apie benamius, migrantus, į visuomenės pakraštį nustumtus asmenis, miestų periferijas.
Fotografija ©
Musacchio, Ianniello & Pasqualini
Toma Gudelytė
Toma Gudelytė (g. 1983
m.) – vertėja, žurnalistė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė.
Savaitraščio „Literatūra ir menas“ skiltininkė. Vilniaus universitete baigė
lietuvių ir italų filologiją. Stažavosi Pavijos (Italija) universitete. 2013 m.
įgijo daktaro laipsnį komparatyvistikos srityje. 2015 m. įvertinta Dominyko
Urbo premija už geriausią vertimo debiutą (I. Argamante „Jerichas 1941 metais“).
Išvertė Lutherio Blisseto romaną „Q“, kuris pateko į Lietuvos vertingiausių
verstinių kūrinių 2016 m. sąrašą.
Fotografija iš asmeninio archyvo
