Ar pamenate romano „Paskutinė babos Dunjos meilė“ heroję, tvirto būdo senolę, pasirinkusią gyventi radiacijos užkrėstame kaime po Černobylio katastrofos? Kviečiame susipažinti su naujo Alinos Bronsky romano „Totoriškos virtuvės aštrumai“ heroje Rozalinda Kalganova. Tai nepaprastai ryžtinga, stipri, brandaus amžiaus moteris, neseniai tapusi senele. Tiesa, senele ją sunku pavadinti: ji yra miesto gyventoja, savo išpuoselėta išvaizda traukianti praeivių dėmesį, o šeimoje įpratusi vadovauti ir spręsti. Istorija prasideda 1978 metais, kai Rozalinda pareikalauja nutraukti dukters Sulfijos nėštumą. Anūkė Aminat vis dėlto gimsta, o tarp senelės ir motinos įsiplieskia arši, groteskiška kova dėl kūdikio. Nelygioje kovoje tarp trapios Sulfijos ir negailestingos Rozalindos mažoji mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju...
Kelionė su knyga „Totoriškos virtuvės aštrumai“
Maršrutas. Sovietų Sąjunga, Rusija (kažkur už Uralo) – Vokietijos miestas – Šveicarijos kalnai.
Kelionė laiku į 1978-uosius, bet keliausime iki pat šio tūkstantmečio pradžios.
Kelionės trukmė. Vienos dienos paslidinėjimas kalnuose juodąja trasa, arba 10 valandų.
Bendrakeleiviai. Ryžtinga, temperamentinga, tvirta Rozalinda Kalganova, jos vyras, nurodymų vykdytojas Kalganovas, švelni ir geraširdė Kalganovų duktė Sulfija, imli ir užsispyrusi Sulfijos duktė Aminat.Ką aplankysite? Tuštėjančias parduotuves devyniasdešimtaisiais, komunalinį butą daugiabučių rajone, miesto ligoninės chirurginį skyrių, kolektyvinį sodą už miesto, o vėliau vyksite valyti privačių namų Vokietijoje.
Ką patirsite šioje kelionėje? Trijų moterų, kurios ne visada savu noru, bet neišskiriamai viena su kita susietos, istoriją. Šias moteris lydėsime gyvenimo kelionėje kelis dešimtmečius, stebėsime, kaip iš Rusijos jos persikelia į Vokietiją ir kaip joms sekasi susiorientuoti ir įsitvirtinti naujoje aplinkoje.
Patarimas prieš leidžiantis į kelią. Juoktis, kur juokinga, piktintis, kur pikta, ir nežiūrėti į viską per daug rimtai.
Pirmoji keliautoja. Vertėja Vytenė Saunoriūtė Muschick
Tavo kelionės
pradžia. 2021 metų birželis
Alina Bronsky
Alina Bronsky (g. 1978 m.) – rusų kilmės vokiečių rašytoja. Bronsky
– jos kūrybinis slapyvardis. Nuo 9 dešimtmečio pradžios gyvena ir kuria Berlyne.
Jos debiutinis romanas „Šukparkis“ („Scherbenpark“) tapo bestseleriu, yra
įtrauktas į mokyklų programas, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė Babos
Dunjos meilė“ 2015 m. buvo nominuotas Vokietijos knygų premijai, Lietuvoje pelnė daugybės skaitytojų simpatijas. Beveik visos
Alinos Bronsky kūrinių temos yra susijusios su tapatybės paieškomis, namais,
atskirtimi, bendruomeniškumu ir dažniausiai veda į autorės imigracijos patirtį.
Autorės stilius dažniausiai apibūdinamas kaip žaidimas su klišėmis.
Vytenė Saunoriūtė Muschick
Vytenė Saunoriūtė Muschick (g. 1972 m.) – vertėja. Studijavo lietuvių ir skandinavų filologiją Vilniuje, Reikjavike, Upsaloje. Baigė germanistikos studijas Budapešte. Išvertė Dalios Grinkevičiūtės memuarus „Lietuviai prie Laptevų jūros“ į vokiečių kalbą, už knygos sklaidą buvo įvertinta apdovanojimais „Auksinė gilė“ ir „Lietuvos ąžuolai“. Iš vokiečių kalbos išvertė Aldonos Gustas poezijos. Iš švedų kalbos vertė Henningo Mankellio, Karin Alvtegen, Camillos Läckberg kūrybą. Gyvena Berlyne ir Belgrade.
Fotografija © Jurga Graf
