Mylimieji Alida ir Aslė atvyksta į Bjorgviną
ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos. Nors Alida laukiasi ir po ilgos kelionės yra
išsekusi, niekas nenori suteikti porai pastogės. Tamsų vakarą lietui lyjant
vaikščiodami iš vienų namų į kitus, jie patiria žmonių abejingumą ir vis
didėjantį nerimą. Vienintelė paguoda – prisiminimai apie būtus laikus, kai
susipažino ir iškart suprato, kad yra skirti vienas kitam. Koks likimas jų
laukia tarp nesvetingo miesto sienų? Tris istorijas surišantis pasakojimas
panardina skaitytoją į meditatyvią keistų įvykių ir grįžtamojo laiko tėkmę, kurioje
ryškiausiai aidi nusikaltimo ir bausmės tema.
„Trilogiją“ sudaro trys pasakojimai, kurie Norvegijoje buvo išleisti atskiromis knygomis: „Nakvišų klajonės“ (2007), „Ulavo
regėjimai“ (2012) ir „Prievakario nuovargis“ (2014).
Kelionė su knyga „Trilogija“
Maršrutas. Vakarų Norvegijos pakrantė - salos, kaimeliai ir Bergenas, tais laikais, kai jis turėjo Bjorgvino vardą.
Kelionė laiku į neapibrėžtą laiką. Iš užuominų galima nujausti, kad kalbama ne apie šiuos laikus. Bergenas vadintas Bjorgvinu nuo XIV a. iki pat XX a. pradžios.
Kelionės trukmė. Keli dešimtmečiai tarsi viena diena, arba 4 valandos.
Bendrakeleiviai. Ne santuokoje vaiko besilaukiantys Aslė ir Alida, vilioklė Mergina, įkyrus Senis, didžiulės širdies Osleikas ir nuo šeimos likimo neišsivadavusi Alesė.
Maršrutas. Amžinai lietaus merkiamas Bjorgvinas su siaurais skersgatviais ir atšiauri Norvegijos gamta, kai tik išskirtinėmis dienomis tviska fjordo mėlis.
Nuotaika. Fosse Nobelio premiją gavo už tai, kad geba aprašyti tai, kas nenusakoma žodžiais. Nenusakomas ir šis kūrinys. Bet atmosferos, nuotaikos, širdgėlos ir vilties, kad esame daugiau, nei mūsų fizinis kūnas, kūrinyje apstu.
Spalva. Merkiantis vėlyvo rudens lietus. Daug daug laivų ir buriavimo. Smuiko muzika. Ir vienas kitas epizodas, kuriame nenusakomai gardžiai kvepia spirgai ir alaus bokale kyla aukšta puta.
Pirmoji keliautoja. Vertėja Justė Nepaitė
Kelionės pradžia. 2025 m. vasaris
Jon Fosse
Norvegų rašytojas Jonas Fossė (g. 1959) debiutavo 1983 m. romanu „Raudona, juoda“. Nuo tada rašė įvairių žanrų tekstus: romanus, dramaturgiją, poeziją, trumpąją prozą, eseistiką ir knygas vaikams. Jo kūriniai išversti į daugiau nei 50 kalbų, o pjesės visame pasaulyje pastatytos per tūkstantį kartų. Fossė apdovanotas galybe premijų ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje, iš kurių reikšmingiausia – 2023 m. skirta Nobelio literatūros premija.
Lietuviškai publikuota trumposios
prozos knyga „Vaizdai iš vaikystės“ ( 2020) ir pasakojimas „Baltybė“ („Aukso žuvys“, 2024).
Nuotrauka © Tove Breistein
Justė Nepaitė
Justė Nepaitė (g. 1988) – vertėja, norvegų kalbos dėstytoja. Vilniaus universitete baigė skandinavų filologiją. Stažavosi Oslo ir Bergeno universitetuose. Iš norvegų kalbos išvertė Josteino Gaarderio, Jo Nesbø, Karlo Ovės Knausgårdo, Jørno Lierio Horsto, Bobbie Peerso, Majos Lundės prozos.
Fotografija iš asmeninio archyvo
