Tai pasakojimas apie jauną sėkmingą moterį, kurios gyvenimas pasikeičia po to, kai mylimasis pašaukiamas į karinę tarnybą. Iki Makso apsisprendimo karas Martai teatrodė kaip kitokios, su jų kasdienybe nieko bendra neturinčios, realybės dalis. Karas romano heroję verčia peržiūrėti asmenines vertybes
–
Marta jaučia vidinį prieštaravimą tarp visuomenės spaudimo būti patriote ir nusivylimo Maksui išvykus. Apnikta depresyvių minčių ir didžiulės sumaišties, ji iškeliauja į Paryžių, kur susipažįsta su studentu Ksavjė. Ši pažintis suteikia Martai naujų impulsų, tačiau kartu atveria bedugnę sieloje. Romanas paliečia daug skaudžių temų: karo prievolė ir
moralė, visuomenės stereotipai, patriotizmas, nacionalizmas, požiūris į pabėgėlius, kultūrų sandūra,
galiausiai
–
moters seksualumo vaidmuo, jos teisės ir laisvės.
Kelionė su knyga „Už nugaros“
Maršrutas. Lvivas
–
Paryžius, Nica
–
Lvivas. Pakeliui užsuksime į depresinį Novojavorivsko miestelį Lvivo apskrityje, pafrontės zoną Ukrainos Rytuose ir nuvyksime paslidinėti į madingą kalnų kurortą Bukovelį.
Kelionė laiku į 2016 metus, laikotarpį, kai nuo 2014 m. užsitęsusi antiteroristinė operacija Ukrainos Rytuose oficialiai pradėta vadinti Ukrainos
–
Rusijos karu, tebesitęsiančiu iki šiol.
Kelionės trukmė. Pasivaikščiojimas po Lvivą naktį kankinant nemigai, arba 11 valandų.
Bendrakeleiviai. Marta – 27 metų ukrainietė, personalo specialistė IT kompanijoje, savarankiškai pasiekusi materialinės gerovės, todėl galinti sau leisti brangius pirkinius, kokybišką poilsį ir iliuzorinę tikrovę, leidžiančią atsiriboti nuo Ukrainoje vykstančio karo. Martos sužadėtinis Maksas – inteligentiškas jaunuolis iš tradicines vertybes puoselėjančios ukrainiečių šeimos. Sofija – Martos kolegė ir nutrūktgalvė draugė. Katrusia – jauna prancūzų kalbos mokytoja, nuoširdžiai dirbanti savo darbą mokykloje už „kapeikinį“ atlyginimą. Ela, jauna našlė, mieganti apsikabinusi žuvusio kare vyro bušlatą. Antonas ir Lera – sutuoktinių pora, pabėgusi iš separatistų okupuoto Donecko, spinduliuojanti seksualumu ir siekiu emigruoti. Martos tėvas, kuris jos motinai išvykus į Italiją uždarbiams, pasirinko gyvenimą ant sofos. Kiti kolegos ir draugai, rūpestingai savanoriaujantys ir užsiimantys labdara Ukrainos kariams ir nukentėjusiems nuo šio karo. Prancūzas Ksavjė – žavus europietis, besistengiantis kaip galima ilgiau savo gyvenime išsaugoti nerūpestingumą ir lengvabūdiškumą.
Ką aplankysite? Aplankysite Lvivo miestą Ukrainos Vakaruose, kuriame gyvenimas verda ne "todėl, kad", o – "nežiūrint į tai, kad" šalyje vyksta karas. Šiame mieste, kuris randasi daug arčiau Vilniaus ir Vienos, nei fronto linijos šalies Rytuose, galima jaustis saugiai ir nerūpestingai, beveik kaip Europoje, smagiai leisti laiką kavinėse, pilnose vietinių ir užsienio turistų, kur karas matomas tik žiniose ir politinės reklamos plakatuose. Tačiau apsilankius herojų namuose ar vietose, kur lviviečiai po darbo savanoriauja, karo pėdsakai tampa ryškūs, jų niekam nepavyksta išvengti. Todėl norėdami nuo viso to atsiriboti ir pailsėti, kartu su Marta, Katrusia ir Ukrainos karių vaikais išvyksite į Prancūziją, nes visi jie nusipelnė gero poilsio jaukioje Europoje, kur žmonės gyvena saugų gyvenimą ir apie įvykius Ukrainoje žino tik iš žiniasklaidos rubrikos "kažkur ten laukiniuose Rytuose". Pasivaikščiosite po išsvajotą Paryžių, nuvyksite į Nicą. Bet ar visiems pavyks sugrįžti į įprastą gyvenimą?
Ką patirsite šioje kelionėje? Tapsite išpažinties liudininku, patirsite įvairių nuotaikų svyravimų, turėsite progą pasvarstyti apie patriotiškumo tiesą ir melą ir persiimsite didžiuliu noru pabėgti kur nors labai toli.
Pirmoji keliautoja. Vertėja Beatričė Beliavciv
Jūsų kelionės pradžia. 2022 m. ruduo
Haska Šyjan
Haska Šyjan (g. 1980 m.)
– rašytoja, poetė ir vertėja. Lvivo nacionaliniame Ivano Franko universitete studijavo klasikinę filologiją. Pirmąjį romaną
„Medžiok, daktare, medžiok!“ parašė mobiliajame telefone, kurį laiką gyvendama lovos režimu. Antrasis romanas
„Už nugaros“
susilaukė pripažinimo Ukrainoje ir buvo įvertintas Europos sąjungos literatūros premija. Šiuo metu gyvena Briuselyje.
Fotografija
© Hanna Hrabarska
Beatričė Beliavciv
Beatričė Beliavciv (g. 1967) – vertėja. Baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Nuo 2002 m. verčia iš ir į ukrainiečių, rusų, lietuvių kalbas. Į ukrainiečių kalbą yra išvertusi A. Škėmos, I. Mero, A. Šlepiko, R. Kmitos ir kt. autorių kūrinių. Ukrainoje įgyvendinusi ne vieną Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo ir sklaidos projektą. Gyvena ir dirba Lvive.
